- sėbras
- 3 sė̃bras, -ė (-a K) (plg. brus. cябap, rus. cябëp, cябep, l. siaber, siabr) smob. (2) K, NdŽ, -ė̃ (4) KŽ, sė́bras (1) BŽ201, DŽ, sė̃bras (2) NdŽ, sèbras (2) Lp; Q106,347, SD371, MŽ, N, Sut, M, Rtr 1. Ck, Rod, Grv kas su kitais turi bendrai bites, bičiulis, bitininkas: Mes sė̃brai – bites pusiau laikom Arm. Buvo sė̃brai bičių, pusiau bites sėbravojo Rūd. Kad vienas kitam duoda bičių, tai jau sė̃brai vadinas Lnt. Bičių sė̃brai, sėbrinykai Ad. Sėbrúosna paima bites: paima kaladę bičių ir dalijasi po pusiau medum Dv. ^ Dievas davė bites, o velnias sė̃brą Mrp. 2. Grv, Rz, Skrd draugas: Mes su juom geri sė̃brai Šlčn. Sodžiun du sėbrai žuvinykai yra, abu seni bernai Kpč. Liksit sveiki sėbružėliai, su kuriais aš augau BsO286. Tūls tarp jūs, mano sėbrai, vos į baudžiavą slenka ir atsivilkęs, kad reik suktis, vos rėplinėja K.Donel. Ir pamojo ant sėbrų, kurie buvo kitoj eldijoj Ev. Petras … su savais sebrais esti pašauktas SE159. 3. Dv pirkimo ar pardavimo bendras, mainų dalyvis: Jei perka kas ar maino, tai sako – sėbraĩ būsim Rdš. Pas man jūs pirkit arklį ar karvę, tai būsim sė̃brai Trak. 4. R, K, NdŽ pusininkas. 5. BŽ201, DŽ1 blogų darbų, blogos kompanijos dalyvis, bendrininkas: Vagis nevogs, kad sė̃brų neturės J. Sė̃brai susitaisė, eis vogt Ps. Su vienu sė́bru ažubaigiau, tai kitas atsirado Rš. Kuligano neužliesk, ba jo sė̃brų pilna aplink Dbk. Sė̃brai tie paskutiniai: mušties, gerti, vogti DūnŽ. Kad tu giltinė, tai gerai, būsi mano sėbrė BsMtI123. Einant namon iš sūdo, patiko jis vėl tą savo sėbrą velnią BsPIV71. Jeigu tu apgysi tą piktą žmogų, būsi tu jo piktybės sėbru Tat. Sė̃brai vagių DP293.
Dictionary of the Lithuanian Language.